žilkūšis

žilkū̃šis, -ė smob. (2) vlg. 1. žilaplaukis: Iš kokių keikūnų gali i žilkū̃šio sulaukti, kas dedas daba! Krš. I žilkū̃šiai daba skiras Krš. 2. šviesiaplaukis: Toks žilkū̃šis tą mergą prigavo Rdn. Ateis koks žilkū̃šis [žentas] ir kamandavos DūnŽ.